Vaikai, kuriuos išvykdami į užsienį tėvai tiesiog paliko, skaičiuojami šimtais. Vieni jų gyvena su seneliais, tetomis ir dėdėmis, kaimynais, tėvų draugais, o kai kurie – visiškai vieni. Specialistai griebiasi už galvų – auga ryšį su tėvais praradusi potenciali psichiatrų pacientų karta.
Dvylikametė augo viena
Skurdas ir nedarbas, milžiniškos paskolos veja žmones iš namų ieškoti duonos užsienyje. Kas mėnesį iš uostamiesčio emigruoja keli šimtai darbingo amžiaus žmonių, kurie pasmerkia nepilnamečius augti be tėvų.
Emigrantų vaikus dažniausiai prižiūri seneliai ar kiti giminaičiai. Tačiau Klaipėdoje užfiksuotas ir toks atvejis, kai emigravusi motina savo dvylikametę dukterį paliko vienui vieną.
Tai, kad mergaite niekas nesirūpina, pirmieji pastebėjo mokytojai, nes mama vis neateidavo į susirinkimus. Mažametė prisipažino, kad jau kurį laiką gyvena viena. Maža to, jai buvo palikta rūpintis ir šunimi bei papūga.
Mergaitė pati turėjo pirkti maisto produktus, gaminti valgyti. Ji neturėjo su kuo pasikalbėti, kam papasakoti dienos įspūdžių ar pasiguosti.
Šeštokė vėliau vaikų teisių sergėtojams prisipažino, jog labiausiai bijodavo sulaukti vakaro, nes reikės eiti miegoti, o vienai – labai baisu. Ji verkdavo tol, kol užmigdavo. Mergaitei širdį spaudė mamos ilgesys, jaudulys, kad jai gerai sektųsi. Sykiu dvylikametė nuogąstaudavo, kad rytą nepramiegotų, nes reikia suspėti išvesti į lauką šunį ir dar nepavėluoti į mokyklą.
Sužinoję, kad mergaitė gyvena viena, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ją iškart apgyvendino laikinos globos grupėje. Sužinojusi tokią naujieną, iš užsienio grįžo ir motina. Ji susitvarkė dokumentus ir mergaitę išsivežė į užsienį.
Išsiveš, bet vėliau
"Kai užsimerkiu, matau dukrytės akis. Tačiau išvažiavau į nežinią, todėl tikrai negalėjau jos pasiimti kartu", – graudenosi neseniai emigravusi klaipėdietė. "Tikrai nebūčiau išvažiavusi ir palikusi savo vaiko. Bet Klaipėdoje visos mano pastangos rasti darbą atsimušdavo tarsi į sieną", – atsiduso nusprendusi emigruoti ir jau apie mėnesį užsienyje gyvenanti klaipėdietė.
Ji darbo Klaipėdoje ieškojo pastaruosius kelerius metus. Tačiau per sunkmetį visos durys buvo užtrenktos. Moteris buvo užsiregistravusi Darbo biržoje, lankė ir baigė visus jos siūlomus kursus, išsiuntinėjo keliasdešimt gyvenimo aprašymų. Tačiau veltui.
"Supratau, kad turiu išvažiuoti. Mano dukra mokyklą pradės lankyti nuo rugsėjo, todėl tikėjausi, kad iki to laiko įsitvirtinsiu užsienyje ir galėsiu ją atsivežti čia", – sakė moteris.
Kol kas vaiku rūpinasi jos tėvai. Prieš išvažiuodama klaipėdietė surinko visą informaciją, kur galima nemokamai nuvesti lavinti vaiką.
"Tikiuosi, kad bent tai jai padės užsimiršti ir ji nesiilgės manęs taip, kaip aš jos ilgiuosi", – vylėsi skausmingą, bet, anot jos, neišvengiamą sprendimą emigruoti priėmusi moteris.
Norėjo palikti dvynukus
Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai iki šiol krūpteli prisiminę dar vienos jaunos moters istoriją.
Dvynukus auginusi moteris maldavo, kad jos mažyliai būtų apgyvendinti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Moteris virkavo, jog turi išvažiuoti į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, bet kol kas negalinti išsivežti ir vaikų. O Klaipėdoje ir net Lietuvoje jų palikti nėra kam, nes esą ji neturi giminių.
Įvairių graudžių istorijų girdėję vaikų teisių sergėtojai suabejojo, ar moteris sako tiesą, todėl jai uždavė ne vieną klausimą.
Galiausiai paaiškėjo, jog klaipėdietė turi močiutę Klaipėdoje, giminių Kretingos rajone. Ji tiesiog nenorėjo, kad artimieji sužinotų apie ketinimus išvažiuoti į užsienį.
"Klaipėdoje per pastaruosius metus nė vienas emigrantų vaikas neatsidūrė globos namuose. Apie tai negali būti net kalbos", – griežta buvo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Aiškinasi situaciją
"Šiuo metu atliekame apklausą, kurios tikslas išsiaiškinti, kiek vaikų Klaipėdoje paliko emigravę tėvai. Mokykloms ir darželiams išsiuntėme 90 paklausimų ir kol kas sulaukėme tik 41 atsakymo, tad kalbėti apie kažkokius skaičius dar šiek tiek anksti", – pasakojo G.Aurylienė.
Pasak jos, apklausa atliekama tam, kad specialistai galėtų imtis tolesnių veiksmų.
"Tiksliai žinosime vaikų adresus, giminaičius, kuriems jie palikti. Tuos giminaičius kviesimės kalbėtis, kad jie susitvarkytų dokumentus, būtų įforminta laikina vaiko globa, nes vaikas privalo turėti teisėtus globėjus. Emigrantai savo vaikus dažniausiai palieka močiutėms ir seneliams. Aiškinsimės, ar jiems iš užsienio siunčiami pinigai, ar garbaus amžiaus sulaukę žmonės anūkus turi išlaikyti iš savo pensijos", – planus atskleidė vaiko teisių specialistė.
G.Aurylienė tikino, kad jei tėvai, net ir būdami užsienyje, nesirūpina savo paliktais vaikais, galima surašyti protokolą už vaiko nepriežiūrą ir kreiptis į teismą dėl baudų skyrimo. Vėliau netgi galima kalbėti apie tėvų valdžios ribojimą.
Apklausas, kurių metu siekiama išsiaiškinti, kiek vaikų uostamiestyje yra palikę emigrantai, Vaikų teisių apsaugos skyrius yra rengęs jau du kartus. Iš jų rezultatų matyti, jog tėvai dažniausiai palieka 8–13 metų vaikus.
Specialistai pastebi, jog, tėvams emigravus, vaikams prasideda bėdos mokykloje. Jie praranda motyvaciją mokytis, praleidinėja pamokas, prieinama ir iki nusikaltimų. Dalis vaikų įninka ir į alkoholį ar narkotikus.
"Tačiau ne visi emigrantų vaikai tokie. Nemažai yra ir tokių, dėl kurių jokių problemų nekyla. Vis dėlto manau, kad turėtų būti griežtesnė tvarka. Prieš išvykdami tėvai turėtų pateikti informaciją, kas rūpinsis jų vaikais, ar sutvarkyta laikinoji globa. Valstybė turi imtis kokių nors veiksmų dėl tokios tvarkos. Prieš sunkmetį mes jau buvome pastebėję, kad emigrantai grįžta pasiimti vaikų arba lieka Lietuvoje. Tačiau pernai emigruojančių klaipėdiečių vėl padaugėjo, todėl, manau, daugėja ir paliktų vaikų. Tėvai yra įsitikinę, kad vaikas yra jų nuosavybė. Tačiau vaikas yra pareiga, o ne nuosavybė", – tvirtino G.Aurylienė.
Vilma Mažeikienė, psichologė psichoterapeutė
Emigrantų palikti vaikai sunkiai viduje išgyvena išsiskyrimą su tėvais. Tokios patirties pasekmės – užaugę jie tampa potencialiais psichologų psichoterapeutų pacientais. Man jau ne kartą teko susidurti su emigrantų vaikais. Nesvarbu, kokio amžiaus, tėvų netektis buvo jautrus patyrimas. Dėsningai susiklostęs, ar staigus tėvų išvykimas vaikui prilygsta jų praradimui. Tėvai išeina iš vaikų gyvenimo, jie jame nebedalyvauja. Ir nors atsiranda kiti žmonės, kurie rūpinasi, vaikas jaučiasi vienišas. Toks išsiskyrimas lemia tėvų ir vaikų santykių mirtį. O mirusįjį juk sunku atgaivinti. Tėvai bando praradimus kompensuoti gėrybėmis, bet buvusių santykių su vaikais atkurti jiems nebepavyksta netgi pradėjus vėl gyventi kartu. Vaiko pasąmonėje užsifiksuoja tėvų išdavystė. Vaikams neįdomu, nesvarbu, kodėl tada taip įvyko. Vaikai tiesiog prisimena, kad buvo palikti, ir dėl to pyksta. Neretai po kurio laiko jie pradeda sirgti paslėpta ar atvira depresija, vaikams gali pasireikšti priklausomybės, jie nelanko mokyklos ir šliejasi prie asocialių grupuočių vien dėl to, kad nori jaustis reikalingi, saugūs ir svarbūs.
Emigrantų paliktų vaikų skaičius Klaipėdoje
2005 m. – apie 500
2007 m. – apie 400
2011 m. – 192*
*duomenys iš 41 ugdymo įstaigos, dar 49 informacijos kol kas nepateikė.
Laikinos globos atvejai
2006 m. – 61
2007 m. – 91
2008 m. – 55
2009 m. – 150
2010 m. – 174
Iš Klaipėdos užsienin išvykusių žmonių skaičius
2008 m. – 1155
2009 m. – 1374
2010 m. – 3199
2011 m. – 520
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą